Laiptai. Sunku. Nešuliai. Spaudimas. Kvėpavimas dažnėja. Reikia sustoti pailsėti. Dar keli laiptai ir bučiau nusiridenęs atgal. Prakeiktas svoris. Kada visa tai pasibaigs?
Darbų, kuriuos reikia padaryti atmintinėje jau susikaupė labai daug įrašų apie mitybą, kuriuos noriu panagrinėti giliau ir kurie manau visiems tikrai bus įdomūs. Tačiau šiandien dar ne apie tai. Šiandien turiu keletą minčių, kurios gal ir Jums atvers šį tą naujo ar bent jau privers susimąstyti apie savo santykį su maistu.
Kodėl apskritai reikia spręsti emocinio valgymo problemą su specialistu? Jau seniau minėjau, kad emociniam valgytojui maistas = nusiraminimas. O labai daug ir stipriai raminantis prieiname periodą kai kenčia kiti dalykai. Pirmiausia Sveikata. Kyla virškinimo problemos, jaučiamės apsunkę, vėliau kyla kraujo spaudimas, atsiranda pažeidimai kardio sistemoje. Auga nelemtas svoris. Antra, svorio atnešamos problemos. Nesijaučiame patogiai, sunku lipti laiptais, savaitgalį į balių netelpame į pasirinktus rūbus. Trečia, meilė sau blėsta. Kyla dar didesnė įtampa. Depresija, neurologinės ligos.
Tam tikru gyvenimo periodu mūsų kūnai yra jauni ir sugeba visa tai sutvarkyti, sukontroliuoti o susikaupusias blogybes pašalinti. Generuojami energijos lygiai tiesiog traukia Jus pirmyn, tačiau staiga STOP. Laikrodis tiksi. Einame ne jaunyn ir emocijų nesuvaldymo bėgos išlenda per kitą pusę. Tada kai labiausiai to nereikia. Tada supranti, kad ne visas gyvenimas yra pinigai, padėtis visuomenėje, pripažinimas sociume. Supranti, kad negali dalyvauti socialiniame gyvenime, nes esi „sudaužytas“ tiesiog sugniuždytas ir paskandintas esamų emocijų liūne. O gesinti maistu jų nebegali, nes tai dar tiesesnis kelias į Anapilį.
Arba, arba. Kito kelio nėra. Pasirinkimas akivaizdus.
Image by Free-Photos from Pixabay
