Autofagija

Kad jau pradėjome kalbėti apie pertraukiamą badavimą, pakalbėkime apie jo privalumus. Kad nesuplakti visų į vieną žinutę, pirmiausiai paimkime, mano galva, vieną svarbiausių privalumų. Tai – autofagija. Painus procesas ir jį išaiškinti ląstelių lygmenyje bus sunku ir nelabai įdomu, todėl pabandysiu apie jį paprastai su ūkiškais pavyzdžiais.

Įsivaizduokime kad badaujame. Organizmas turi pastovaus atsinaujinimo procesus. Vadinasi senos ląstelės miršta, naujos gimsta ir tas ciklas kartojasi ir kartojasi. Senstant naujų ląstelių regeneruojasi vis mažiau ir mažiau, todėl galiausiai organizmas prieina ribą, kai ląstelių regeneruojasi mažiau, negu atsinaujina, po to visai nesiregeneruoja, kol stoja visiška tyla.

Senos organizmo ląstelės sensta ir pašalinamos iš organizmo lizosomose, veikiant daug enzimų, bet tai ne autofagija, tai yra natūralus organizmo ląstelių degradavimo procesas, kai nefunkcionuojančios ląstelės yra pašalinamos iš organizmo. Pertraukiamas badavimas padidina autofagazomų kiekį, kurios kaip siurbliai ieško „šiukšlių“ (silpnų ląstelių) ir naudoja jas energijai.

Kaip visame pasaulyje išgyvena stipriausi, taip ir organizme. Stipriosios ląstelės „suvalgo“ silpnųjų ląstelių subproduktus ir pačias silpnąsias ląsteles energijai tam, kad pačios taptų stipresnės. Vėliau, kai naujų ląstelių regeneruojasi vis mažiau, stipriosios ląstelės išlieka stiprios ilgiau, todėl moksliniai tyrimai rodo, kad vyresnio amžiaus žmonės, gyvendami pertraukiamo badavimo ritmu, atrodo ir išlieka jaunesni ilgiau.

Tyrimai taip pat rodo, kad žmonės netekę didelio kiekio svorio nebūtinai turi daryti operaciją nukarusios odos pašalinimui. Autofagija tą odą suvalgo. Žinoma per labai ilgą laiką. Po 24 valandų badavimo autofagazomų kiekis padidėja 300 procentų ir dar 30 procentų po sekančių 24 valandų. Todėl badaudami trumpus laiko tarpus galime padidinti savo organizmo regeneraciją daug efektyvesniu keliu. Ilgiau nesenti, likti stipresniems ir efektyvesniems.

Image by Michal Jarmoluk from Pixabay