Šiandien vėl apie badavimą. Pakalbėsiu apie tai, kaip badavimas, tiesiogine ta žodžio prasme, daro mus protingesniais ir ramesniais, labiau koncentruotais ir produktyvesniais.
Bet prieš gilinantis į tai, kaip galime pakelti savo smegenų produktyvumą išsiaiškinkime kas tai yra smegenų neutrofinis faktorius (BDNF – brain derived neurotrophic factor). BDNF – tai natūraliai atsirandantis augimo hormonas, kuris padeda skatinti neuroplastiškumą. Neuroplastiškumas, tai smegenų sugebėjimas keistis informacija, migruoti, atsinaujinti. Visada galvojau, kad jeigu sunaikiname smegenų ląstelę tai jau visam laikui. Pasirodo naujausi tyrimai rodo, kad BDNF padeda gamintis naujoms ląstelėms ir atlikti senųjų prevenciją. Ypatingai tai liečia atminties ląsteles.
Kodėl apie tai kalbu? Vėlgi nerimas, koncentracijos nebuvimas, atminties sutrikimai, bloga savijauta – tai būsenos kurių nenorime. Tiksliau, kurias norime pakeisti.
Taigi, kuo susijęs badavimas su BDNF. Badavimas skatina BDNF ir tai ypatingai pasireiškia sinapsių, takelių tarp smegenų ląstelių, kuriuose neurotransmiteriai keliauja srityje. Taigi, be sinapsių mes negalime siųsti signalų tarp ląstelių. Neurochemijos žurnale publikuotas tyrimas parodė, kad 2 savaičių protarpinis badavimas pakelia BDNF lygį nuo 50 iki 400 procentų. Taip pagerindamas sinapsių plastiškumą – smegenų sugebėjimą susilpninti arba sustiprinti sinapsės pralaidumą.
Andriau, kam man reikia silpninti sinapsės pralaidumą?
Čia ir visas įdomumas. Štai pavyzdys: palietę karštą kaitlentę Jūs nenorite, kad dopaminas, kuris atsakingas už atpildą, veiktų sinapsėje, kai Jums negera, kai skauda. Turint gerą sinapsių plastiškumą, sinapsės pralaidumas silpnėja ir Jūs taupote savo neurotransmiterius ir nepranešate savo smegenims, kad jūs jaučiatės gerai liesdami karštą kaitlentę.
Todėl badaudami mes adekvačiau reaguojame į gyvenimo scenarijus. Susikaupiame kai reikia, mokame džiaugtis paprastais dalykais. Mus linksmina tiesiog gražūs debesys ar gatvėje sutiktas besišypsantis vaikas.
Antras dalykas kurį skatina BDNF tai neurotransmiterio seratonino, kuris atsakingas už gerą savijautą gamybą. O seratoninas savo ruožtu dar labiau pastiprina BDNF gamybą.
Neurologijos žurnale publikuotas tyrimas su musulmonais ramadano metu (praktiškai tai tam tikras badavimo protokolas). Buvo studijuoti 29 subjektai ir jų BDNF bei seratonino lygiai 2 dienas prieš badavimą, po 14 badavimo parų ir po 29 badavimo parų. Po 14 badavimo parų buvo pastebėti 25% BDNF ir 33% seratonino šuoliai. Po 29 badavimo dienų rasta 47% daugiau BDNF ir 43% daugiau seratonino.
Ir tai tik po 29 dienų. Norite jaustis geriau? Štai jums nemokama geros savijautos formulė. Pabandykit.
Šaltiniai:
https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC3181795/
https://psychnews.psychiatryonline.org/doi/full/10.1176/pn.43.2.0028
https://academic.oup.com/ijnp/article/13/1/93/647804
https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC3181795/
Image by Gerd Altmann from Pixabay
