Kiekvieną kartą, kai metant svorį palūžti ir „grįžti keliais kilogramais atgal“, cukrus ir visokie skanėstai atrodo kaip didžiausia gyvenimo vertybė, išsigelbėjimas, streso nustūmimas šalin, ramybė. Anksčiau taip ir būdavo. Kai valios pastangomis meti svorį ir lauki „cheat day“ ar tos išsvajotos datos, ar finalinio skaičiaus svarstyklėse iš tikrųjų lauki momento, kada vėl galėsi pradėti valgyti ledus, picas ir cepelinus su kalnais spirgučių. Lauki ir tam laikui atėjus, taukuotais žandais guli lovoje savimi patenkintas ir su plačia šypsena. Neurotransmiterių lygiai aukštumoje, pasaulis juk niekada nebuvo toks mielas kaip dabar.
Pakeitus gyvenimo būdą į low carb savijauta net kelis metus buvo tobula, jausmas tikrai geras ir atrodo, kad tikrai nieko netrūksta, kol kažkas „nulekia smegeninėje“. Turiu galvoje, kad pradedi prastai jaustis ir pasąmonė lįsdama į praeitį atsimena, kaip gera vėl pradėjus valgyti viską, nekreipiant dėmesio į kalorijas.
Ir ką Jūs galvojat? – Nė velnio.
Neaišku, ar čia labiau reikia liūdėti ar džiaugtis, tačiau grįžus prie „šlamštinio maisto“ jautiesi gerai tik planuojant ir pradedant tą šlamštą valgyti. Vėliau supranti ir pradedi jaustis kaip šiukšlių dėžė. Jokio pasitenkinimo. Tik apsunkimas, vedantis į dar didesnę depresiją. Organizmas priprato prie geros low carb savijautos ir ta savijauta tapo kaip faktas. Faktas – aš taip jaučiuosi kasdien. Ilgą periodą išlaikant tą pačią būseną iš atminties kyla prisiminimai, kaip jausdavausi tada, kai „puotaudavau“, tačiau koks tai organizmui stresas supratau tik dabar.
Ką noriu pasakyti? Šis kelias kuriuo einu vis atidaro naujas duris, o atsirandantis supratimas didina žinių bagažą vis dar nesibaigiančioje kovoje su maistu. Dabar aiškiai suprantu, kad cukrus ilgoje perspektyvoje blogos savijautos nesprendžia, jis tik labiau gniuždo ir trukdo gerai jaustis. O gerai jaučiausi, buvau energingas, produktyvus, aukštai užšokdavau, prisitraukdavau, atsispausdavau tada, kai gerai valgiau ir teisingai badavau.
Kitą savaitę parašysiu straipsnį pagal Eric Edmeades valgymo sistemos emocinę dalį, kurioje jis ir atskleidė emociją, kylančią prieš sunaikinant pusę torto. Pabaigai paprašysiu pasidalinti, spausti patinka ir iki greito susitikimo.
Image by Stefan Keller from Pixabay
