Grįžtu prie mažo angliavandenių kiekio (low carb)

Tikrai negalėčiau pasakyti kelintą kartą aš eksperimentuoju su savo kūno svoriu ir kelintą kartą bandau kažkokią naują techniką savo kailiu. Kadangi internete yra „koks milijonas“ sistemų, kaip atsikratyti svorio ir išsilaisvinti iš pastoviai kamuojamo alkio, paprastas žmogus niekaip negali atsirinkti sau tinkamos ir pasidžiaugti ilgalaikiais rezultatais. Šį kartą aš pats sau per šį iššūkio mėnesį įrodžiau, kad su KETO taip pat galima sėkmingai priaugti svorio ir tarp kitko tai padariau visai nesunkiai. Kiek? Kiek daugiau negu 4 kilogramus ir stengtis tikrai labai nereikėjo. Taigi tie, kurie sako, kad galima valgyti KETO picas, KETO saldumynus, kimšti sūrį kibirais – NETEISŪS. Neįmanoma neskaičiuoti kalorijų ir atsikratyti papildomų kilogramų. Tai sau įrodžiau, pasidariau nuotraukas, pasisvėriau ir dabar porą mėnesių laikysiuosi mažo angliavandenių kiekio (LOW CARB) + Protarpinis badavimas principo, po kurio turėsiu kažkokį rezultatą. Juo pasidalinsiu su Jumis visais.

Kokiais principais vadovausiuosi:

  • Valgysiu 3 kartus dienoje. Jokių užkandžių.
  • Gersiu tik vandenį ir arbatą. Jokios kavos, jokių sulčių ar vaisvandenių.
  • Valgysiu daug daržovių.
  • Nemaišysiu angliavandenių ir riebalų.
  • Savaitės bėgyje sportuosiu salėje 2 kartus, 1 kartą darysiu ilgą pasivaikščiojimą lauke (oras nesvarbu) ir 1 kartą tempimo pratimai kažkas panašaus į jogą.
  • Angliavandenių suvartosiu iki 120 gr. per dieną.
  • Na ir toliau atlikinėsiu metodinius pratimus emociniam valgymui suvaldyti. Augini augalėlį ir jį reikia laistyti.

Po viso eksperimento būtinai pasidalinsiu rezultatais. Aprašysiu kaip viskas ėjosi ir kokie nepatogumai ar iššūkiai vargino. Taigi, tiek tinklapyje, tiek čia atsiras nauja skiltis mažo angliavandenių kiekio (LOW CARB). Ir jau nuo kitos savaitės daugiau ir giliau panagrinėsime šią temą. Na, o Jūs galėsite paeksperimentuoti ir pabandyti kitokias maisto strategijas. Visada linksma pabandyti kažką naujo, tai motyvuoja ir priverčia tobulėti.

Pabaigai pasakysiu, kad dieta tikrai nėra panacėja. Ji, ir tik ji, nepadės atsikratyti emocinių protrūkių, kuriuos gesiname maistu. Tam yra daug pratimų ir daug technikų apie kurias taip pat neužilgo pakalbėsime.