KETO akcentas

Kadangi jau senokai kalbu apie KETO ir kaip blogai yra angliavandeniai, ko gero Jums susidaro nuomonė, kad reikia bijoti kiekvieno angliavandenio, kurį kažkas pasiūlo. Sulaukiu daug klausimų: – Andriau, o jeigu ne KETO? Jeigu aš nenoriu valgyti viso to riebaus maisto? Noriu mėgautis viskuo, ką šiuolaikinė maisto industrija gali pasiūlyti.

Suprantama, normalūs norai.

Niekada nesakau ir nesakysiu, kad KETO reikia būti visą laiką. KETO gyvenimo būdas man tikrai yra labai svarbus dėl kelių priežasčių:

  • Alkio dingimas. Jaučiamės sotūs ir pilni energijos.
  • Atsipalaidavimas nuo dažno užkandžiavimo. Nereikia valandas praleisti virtuvėje vis kažką gaminant.
  • Emocinis ryšys su maistu ir įpročių pasikeitimas. Taip, čia nuostabiausias dalykas, kai organizmas persitvarko ir pasikeičia bendras požiūris į maistą.

Kadangi į visą savo projektą žiūriu per emocinio valgymo prizmę, man svarbu ne presas, ne jėgos rodikliai ar pasiekimai sporto salėje, nenoriu maivytis prieš kamerą kiekvieną dieną žiūrėdamas ir čiupinėdamas savo pilvo odos sluoksnį, aiškindamas savo skaitytojams, kaip ir kodėl mes sudeginsime paskutinį savo poodinį riebaliuką. Čia aš toks, o čia kitoks. Tikslas yra išmokti ir persiformuoti mitybos įpročius. Atsikratyti emocinio požiūrio į maistą.  

Nuo kitos savaitės daug kalbėsime apie mažai angliavandenių turinčią dietą, jos derinimą su protarpiniu badavimu, gaminsimės mažai angliavandenių turinčius patiekalus.

Šiandien tiesiog norėjau užakcentuoti pagrindinę žinutę apie KETO gyvenimo būdą: tai būdas pakeičiantis supratimą apie mitybą. Sustabdantis nenutrūkstamo persivalgymo procesą ir nenumaldomą alkį. Keičiantis įpročius, keičiantis savijautą, gydantis. Man tai padėjo suvaldyti savo emocinius, nepabijokim to žodžio, persirijimus. Grįžti į teisingas vėžias, todėl prie šio gyvenimo būdo vis grįšiu.

Image by Seksak Kerdkanno from Pixabay