KETO. Kodėl priaugu svorio laikydamasis keto?

Gaunu vis daugiau klausimų, kodėl man nekrinta ar net priauga svoris esant KETO? Surinkau 5 priežastis, kurios egzistuoja ir tikėtina neleidžia pasiekti norimo rezultato. Žinant tai, sugebėsite paprastai ir aiškiai valdyti savo ketogeninę būseną, nepadarysit klaidų ir pasieksit sau norimo rezultato. Taigi:

  1. PER DAUG RIEBALŲ.

Daugelis KETO mokytojų aiškina, kad galima viršyti savo kcal normas ir valgyti tiek, kiek norime. Valgyti tonas riebalų ir organizmas su jais susidoros ir tikrai jų nesukaups. Visgi kalorijos turi reikšmę ir tai greitu metu parodysiu savo pavyzdžiu. Didelis ketonų kiekis nėra vien energija. Didelis ketonų kiekis privers ląsteles siųsti kepenims signalus apie tai, kad ketonų yra daugiau nei pakankamai ir jų gaminti daugiau nereikia. Na, o kepenys savo ruožtu stabdys lipolizę (riebalų deginimą). Riebalus mes padidiname tik norėdami inicijuoti ketonų gamybą, vėliau pervesdami organizmą į savų riebalų deginimo režimą.

  • ANGLIAVANDENIŲ „PERDOZAVIMAS“.

Migdolų miltai, anakardžių riešutai, truputį daugiau uogų ir BAM! Mes išmesti iš ketozės. Tuo momentų kūnas atsiduria tokioje pilkoje zonoje, kurioje jam neužtenka nei angliavandenių energijai palaikyti, nei jis naudojasi ketonų privalumais. Tokia būsena ne tai, kad nedegins mūsų riebalinio sluoksnio, tačiau netgi prisidės prie jo padidėjimo. Jeigu nesate ketozėje, Jūsų kūnas riebalus sandėliuos lengviau, negu kad sandėliuotų perteklinius angliavandenius kaip riebalus. Statistika negailestinga, jeigu nesate ketozėje 90-95 procentai perteklinių riebalų yra sandėliuojama, tuo tarpu su angliavandeniais tik 70-75 procentai pertekliaus yra sandėliuojama.

  • ANGLIAVANDENIŲ IR RIEBALŲ VARTOJIMAS KARTU.

Apie tai jau esu ne kartą kalbėjęs. Esant ketozėje mūsų organizmai yra labai jautrūs insulinui, o tai reiškia, kad medžiagas mūsų organizmas traukia kaip kempinė. Ir jeigu mes, vakare prisėdę prie stalo, skaičiuodami savo angliavandenius matome, kad šiandien angliavandenių dar nevalgėme, o namiškiai valgo traškią duoną ir sukasi viena mintis: „– Paimsiu vieną riekelę, nieko neatsitiks. Tai neišmes manęs iš KETO.“ Taip duodame organizmui kad ir keliasdešimt gramų angliavandenių, na o visas kitas riebus maistas taigi galimas, neišbrauktas. Taip sukelsim insulino šuolį, kurio pasekmė bus greitas riebalų sandėliavimas. Kepenys sakys: „– Jūs davėte man gliukozės, ok. Kol kas man ketonai nereikalingi, taigi visą riebalą galiu sandėliuoti ateičiai.“

  • NETINKAMAS „CHEAT MEAL“ (SKANĖSTŲ, MAISTO NE IŠ PLANO) PROTOKOLAS.

Tikrai ateina noras nusidėti planui, suvalgant kokį desertą ar kažką skanaus. Tai suprantama ir natūralu. Laimė yra vienas iš svarbiausių faktorių gyvenime, o mums, emociniams valgytojams, kartais norisi turėti terpę, kada mes suvalgome kažką skanaus. Problema, kad žmonės neįvertina jau anksčiau mano išsakytų minčių apie angliavandenius ir griebiasi neteisingo skanėsto pasirinkdami burgerius, picas, riebius tortus ir t.t. Jeigu jau norite kažko skanaus, valgykite keto desertus arba vien angliavandeninius skanėstus, kuriuose nėra riebalų. Pvz.: zefyrai, neriebūs sausainiai. Taip, tai išmes mus iš ketozės, tačiau bent jau be svorio prieaugio.

  • NESIKONCENTRUOKIT Į KETONŲ LYGIUS.

Daugelis žmonių matuoja savo kraujo ketonų lygį ketonmetru (prietaisas iš kraujo nustatantis ketonų lygį). Kiek pastebiu, žmonės yra susidarę klaidingą nuomonę, kad kuo daugiau valgau riebalų ir kuo mažiau angliavandenių, tuo turiu aukštesnį ketonų lygį. Iš tikrųjų tai ne visai tiesa. Savo organizme turime Gliukagoną , hormoną kuris išskiriamas, kai mes nevalgome. Gliukagonas savo ruožtu „iš eterio“ pašalina malonilo koenzimą ir tada kepenys gali pradėti gaminti ketonus. Paprastai kalbant, kepenys gali gaminti ketonus, tik kai mes nustojame valgyti ir maistas kurį laiką nepatenka į organizmą. Taigi – vis užkraunant didelius kiekius riebalų mes neužkursime gero riebalų deginimo proceso. Didelį ketonų kiekį mes sukursim tik protarpiškai badaudami.  

Šaltiniai:

https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/749914

https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/10567012

Image by Vidmir Raic from Pixabay