Esate girdėję, kad kiekvienas gyvename pagal savo vertybių skalę? Tai yra savotiška vertybių gradacija, kur vienos vertybės yra svarbesnės, kitos ne tiek svarbios. Tai kaip maratono dalyvių sąrašas, pirma vieta – nugalėtojas, antra vieta, trečia vieta ir t.t. Taip, tikrai, kiekvienas turime tokią skalę ir toje skalėje maistas, mityba ir mūsų išvaizda taip pat turi savo vietas.
Žmogus, kurio vertybių skalės pirmoje vietoje bus šeima, darys viską, kad jo šeimai būtų gerai. Atsiduos net ir be jokio atsako. Žmogus, kurio vertybių skalėje pirmoje vietoje bus finansinis saugumas darys viską, kad tik sukaupti ir investuoti daugiau pinigų. Taip ir žmogus, kurio vertybių skalėje maistas yra žemiau negu kūnas stengsis atrodyti gerai, jam išvaizda bus svarbesnė, nei suvalgytas pyrago gabalas.
Link ko lenkiu? Kiekvienas turime tikrąsias ir primestas mums vertybes. Pvz.: sociumo primestos kūno kulto vertybės, kurios žlugdo daugelio vis jaunesnių panelių psichologines būsenas. Juk blizgančios, reklamos ir pardavimų specialistų išmargintos suknelės ant manekenės kūno atrodo gražiai. Daugelis panelių nori taip atrodyti. Bet „noriu“ ir tikroji vertybė prasilenkia. Kardinaliai prasilenkia. Kartais tai būna neįgyvendinamas uždavinys ir tada įvyksta mentalinis sprogimas. Protas turi užduotį, tačiau ji kertasi su vertybių skale. Vyksta vidinis konfliktas, kuris lengvesnių (turiu galvoje žemiau esančių) vertybių sąraše yra pakankamai lengvai suvaldomas, na, o vertybių, kurios yra TOP10 gali privesti iki destruktyvių, gal kartais net fatalinių pasekmių.
Neslėpsiu, gal nesusimąstydavau, tačiau tie žmonės, kuriuos seku ir kurie man yra autoritetai, atrodė visada linksmi, geros nuotaikos, ilgame periode neturintys jokių juodų dienų, kol vieną dieną, kaip perkūnas iš giedro dangaus viskas apsivertė. Jie taip pat suklumpa? Video tapo retesni, žmogaus paakiai pajuodo, matėsi ženklus nuovargis. Kaip tik tokia pati būsena ištiko ir mane. Neblogas sutapimas. Negali visą laiką atrodyti gražus ir geras. Ir tokios situacijos įjungia vertybių inventorizavimo mechanizmą, natūraliai išgrynindamos tikrąsias vertybes.
Taigi, kaip viskas susidėliojo pas mane? Supratau, kad atrodydamas vis geriau, pradedu jaustis vis silpniau ir greičiau pavargstantis. Aukštesnės mano skalės vertybės nereikalauja, kad atrodyčiau kaip nuo žurnalo viršelio, tačiau turi poreikį būti sveikam, mobiliam, efektyviam, su ugnimi akyse. Geriau jau su aistra mažiau užduočių ir mažiau materialinės gerovės, tačiau sveikesnis, aktyvus ir be depresyvių minčių. Gerai savijautai pasiekti reikia daug mažiau, negu sociumo primestiems ir mūsų įsivaizduojamiems parametrams. „Jeigu jau pasieksiu tą – tai tada tai pagyvensim“ – neveikia. Tai veda link savidestrukcijos ir vidinės ramybės išardymo.
Todėl linkiu pasidaryti inventorizaciją savo vertybių skalėje. To niekas nepadarys geriau negu mes patys. Tai ves prie balanso ir didesnio savęs pažinimo. Gal net prie naujų atradimų.
Image by André Santana from Pixabay
