Serotoninas – laimės hormonas

Niekada apie jį negalvodavau. Patį žodį girdėjęs buvau, tačiau kas tai ir kodėl mes jį turime? Kam jis man reikalingas, jeigu aš ir taip laimingas ir visada išsišiepęs iki ausų? Šią savaitę žmonės, kurie daro „laimingumo pratimą“, startavo su natūralaus serotonino lygio pakėlimu. Na, o aš papildomai, bazinėms žinioms, parašysiu trumpą santrauką apie serotoniną ir su kuo jis „valgomas“.

Taigi Serotoninas – neuromediatorius, tarnsmiteris, cheminis nervų ląstelių produktas. Jis siunčia signalus tarp mūsų nervinių ląstelių, tačiau skirtingai nei dopaminas, noradrenalinas, acetilcholinas veikia slopinančiai – ramina. Daugiausia serotonino randama virškinimo sistemoje, trombocituose kraujyje ir visoje centrinėje nervų sistemoje. Sintetinamas iš aminorūgšties triptofano. Triptofano sumažėjimas arba netinkamas veikimas gali sukelti nuotaikos sutrikimus, tokius kaip nerimas ir depresija.

Šis laimės hormonas veikia kiekvieną mūsų kūno dalį nuo emocinio fono iki motorinių įgūdžių. Padeda miegoti, valgyti, virškinti, mažina depresiją, reguliuoja nerimą, gydo žaizdas, palaiko sveiką kaulinį audinį.

Mums, Emociniams valgytojams, serotoninas ypatingai svarbus reguliuojant mūsų nuotaiką. Jeigu turime normalius jo lygius esame laimingesni, ramesni, labiau susikoncentravę į darbus, mažiau pavargę ir labiau emociškai stabilūs.

Taigi, kaip padidinti jo lygį organizme? Turint serotonino trūkumą ir sergantiems lengvesne ar sunkesne depresijos forma pacientams gydytojai išrašo antidepresantus – serotonino reabsorbcijos inhibitorius (SSRI), tiesiogiai veikiančius serotonino lygį, tačiau man tokia pagalba yra baisoka. Aš esu šalininkas natūralaus serotonino stiprinimo.

Žurnalas „Psychiatry and NeurosciensceTrusted Source“ paskelbė dokumentą, kuriame surašė veiksnius be SSRI natūraliai keliančius serotonino lygį:

  • Dienos šviesa, saulė. Nepraleiskite progos pasivaikščioti gryname ore šviesoje. Jeigu tuo metu dar ir švies saulė, tai yra nepakeičiamas serotonino gamybos šaltinis.
  • Reguliari mankšta, tačiau ne per stiprios treniruotės alinančios mūsų CNS. Labai tinka Joga, Pilatesas, lankstumo pratimai ir t.t.
  • Pilnavertė mityba: kiaušiniai, sūris, kalakutiena, riešutai, riebi žuvis, bananas, juodas šokoladas – tai produktai, kurie padės pakelti serotonino lygį natūraliai.
  • Meditacija. Susikaupimas. Prieš pora dienų kalbėjau su viena neurologe, pavardės neminėsiu, kadangi neprašiau ir negavau leidimo, tačiau ji paminėjo, kad šiais laikais žmonės dėl mobiliųjų įrenginių, televizorių, kompiuterių, kur ekranuose yra sparčiai besikeičianti informacija, nesukaupia dėmesio į vieną tašką ilgiau kaip 13 sekundžių. Mokslininkai išvedė, kad dabartinis vidutinis susikaupimas į vieną tašką yra apie 9 sekundes. Tai rodo koncentracijos nebuvimą, minčių nutrūkimą, peršokimą į kitą mintį. Toks elgesys sukelia nerimo būseną. Atsimenat kai rašiau apie mūsų reptilines smegenis? Jos skenuoja aplinką kas 7 sekundės ir stebi ar neturime pavojų. O čia labai artimu laiku yra pastovus dirgiklis, kuris vis keičiasi, keičiasi kol galiausiai padaro poveikį mūsų centrinei nervų sistemai. Pamąstykime, kas darosi su vaikais, kai scenos vidutiniškai keičiasi kas 4 sekundės, o veiksmas veržiasi per kraštus.

Na, o pabaigai papildai:

  • Triptofano papildai 500mg 1-2 kart dienoje.
  • 5-HTP Griffonia sėklų ekstraktas 50mg.x3 dienoje arba 1×100 mg. prieš miegą.

Tai baziniai vartojimo kiekiai ir kiekvienas gamintojas gali turėti skirtingas rekomendacijas. Vartojimo subtilybes visada geriausiai aptarti su vaistininku ar sertifikuotu papildų konsultantu.

Image by Jill Wellington from Pixabay 

Šaltiniai:

https://www.healthline.com/health/insomnia

https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/8852528