Daugelis emocinių valgytojų iš tiesų valgo, nes jiems nuobodu. Tačiau neteisingai supranta sąvoką: Valgau, nes nuobodu. Į nuobodulį šiuo atveju reikėtų pasižiūrėti plačiau, nei mums atrodo. Panagrinėkim pora situacijų, po kurių viskas taps daug aiškiau.
Pirma situacija: Žmogus sėdi namie. Tiesiogine to žodžio prasme, sėdi prie kompiuterio. Kažką skaitinėja, žiūrinėja. Nieko konkretaus. Kitaip tariant ilsisi – stumia laiką. Nėra ką veikti. Nuobodu. Smegenys šioje situacijoje nuobodžiauja, nes nenori, ar negali sugalvoti ką veikti.
Antra situacija: Žmogus užsisukęs darbuose. Rytas. Vaikai. Pusryčiai vaikams. Darželiai, mokyklos. Kaip nepavėluot į darbą? Kamščiai. Darbas iki 17:00. Vėl vaikai. Namų darbų priežiūra, vėliau buities darbai iki pat kritimo į lovą.
Sakysit koks čia nuobodžiavimas. Čia veiklos iki kaklo. Taip, bet veikla jau persotinusi automatizmu. Viskas daroma tam, kad palaikyti dienotvarkę ir švarą. O kaip manote ar smegenims tai nenuobodu? Manau daugelis tuos darbus pakeistų į kažką kitą, bet kaip ir neišeina to padaryti.
Išeina. Smegenys nori įspūdžių, atsikratyti monotoninio nuobodulio, tada ir situacija gerėja. Pasivaikščiojimas, saulėlydžiai, savaitgalinės kelionės, talkos, darbas labdaringose organizacijose. Sąrašą galima tęsti ir tęsti. Įterpkite tai į savo rutiną ir situacija taps kitokia.
Ar tai galėtų padėti? Pabandyti iš ties labai lengva.
Image by Free-Photos from Pixabay
